Ar žinojote, kad, pasak legendos, kavą IX a. atrado ožkos? O tiksliau – jas Etiopijoje ganęs piemuo. Šis ganydamas ožkas pastebėjo, kad suvalgiusios raudonų uogų ožkos tapdavo itin aktyvios. Norėdamas suprasti, koks uogų poveikis, piemuo paragavo jų pats. Pasak legendos, jis pajuto neapsakomą energijos antplūdį ir pradėjo šokti, bėgioti ir kitaip neįprastai elgtis.
Šį reiškinį pastebėjo netoliese buvęs vienuolyno abatas, tad paklausęs piemens kas jam nutiko sužinojo apie netoliese augančias raudonas uogas. Parsinešęs saujelę uogų vienuolis kartu su keliais kitais vienuoliais jų paragavo. Pajutę nemalonų kartumą visi kaip susitarę išmetė uogas į netoliese besikūrenusį laužą.
Po kelių akimirkų šiuos nustebino itin malonus iš laužo sklindantis aromatas. O tai paskatino juos pabandyti apskrudusias uogas užpilti šiltu vandeniu. Būtent taip, pasak legendos, buvo atrastos kavos pupelės ir kavos gėrimas.
Kaip kavos pupelės į Europą atkeliavo
Nors pasaulyje egzistuoja ne viena kavos atsiradimo istoriją pasakojanti legenda, visgi, kavos pupelių tėvyne laikoma Etiopija. Iš Etiopijos į Arabiją kava buvo atgabenta XI–XII a., ten pakrikštyta arabišku žodžiu „qahwah“ ir pradėta aktyviai pardavinėti.
Kavą po arabiškuosius kraštus daugiausiai platino piligrimai, keliaujantys pro Meką ir Medianą. Maždaug po keturių amžių, apie XVI a. kava pasiekė ne tik Egiptą, Šiaurės Afrikos regionus, Siriją, Pietų Indiją, bet ir Turkiją, kur kavos pupelės pradėtos įvairiais būdais skrudinti ir net gardinti. Galima teigti, kad tai yra labai panaši kava, kurią mes geriame šiandien.
Į Europą kavos pupelės atkeliavo Venecijos pirklių arklių tempiamais vežimais maždaug XVII a. Tiesa, iš pradžių į šį juodą gėrimą buvo žvelgiama nepasitikėjimo pilnomis akimis, o krikščioniškoji bendruomenė kavą praminė net „velnio gėrimu“ ir norėjo uždrausti, tačiau popiežius paragavęs kavos ne tik nesutiko su siekiu uždrausti kavos pupeles, bet net ir sutiekė joms palaiminimą! Neilgai trukus didžiausiuose Europos miestuose ėmė rastis vis daugiau kavinių ir pradėjo formuotis europietiškoji kavos kultūra.
Šiandienos kavos pupelių kelias iki mūsų puodelių
Šiandien mėgautis kava galime kiekvienas. Dažnai tai tampa ryto ritualu ar maža pertraukėle tarp dienos darbų ir rūpesčių. Dažnai į mūsų namus kavos pupelės atkeliauja internetu – taip galima sutaupyti ne tik taip brangaus laiko, bet ir pinigų. Priešingai nei anksčiau, šiandien mus džiugina didelė pupelių pasiūla: espresso kava, rūšinė kava, kava be kofeino – tai tik keli variantai, kaip galima žvaliai pradėti dieną. Į mūsų kasdienius puodelius kava atkeliauja iš viso pasaulio, tad galime lengvai išsirinkti maloniausią skonį sau.
Kaip išsirinkti geriausias kavos pupeles?
Visgi, kai tokia didelė kavos pupelių pasiūla kartais galima sutrikti ir nežinoti, kaipgi išsirinkti tą vienintelį skonį. Renkantis geriausias kavos pupeles visuomet rekomenduojame pirmiausiai įvertinti, kaip ruošite kavą, kokio skrudinimo intensyvumo pageidaujate, ar jums reikalingos maltos kavos pupelės ar ne. Labai svarbiu faktoriumi gali tapti ir pupelių rūšis. Espresso kavai ruošti labiau tik robusta pupelės, o štai kitiems kavos gėrimams ir kavai – arabika kavos pupelės. Be abejo, svarbiu faktoriumi gali tapti ir kavos pupelių gimtinė. Skirtinguose regionuose auginama kava skiriasi savo skoniu, tad prieš renkantis derėtų apmąstyti ir tai, kokio skonio ar poskonio tikitės. Pietų Amerikoje auga labiausiai subalansuoto skonio kava, Centrinėje Amerikoje augančios kavos skonis sodresnis, Afrikos regionuose auginama kava itin išraiškinga, kupina vaisių natų, turinti šiek tiek rūgštumo, o Azijos regionuose užaugintos kavos pupelės turi stiprius, ilgai išliekančius poskonius.
Kviečiame apsilankyti elektroninėje kavos ir kavos priedų parduotuvėje cofmos.lt ir išsirinkti labiausiai jūsų lūkesčius atitinkantį skonį. Mūsų asortimente rasite laikui nepavaldžios klasikos ir naujų, dar neatrastų skonių. „Cofmos“ kavos namuose kavos pupelės skrudinamos vietoje, tad kiekvieną puodelį pasiekia pati šviežiausia ir kokybiškiausia kava.
